Event Horizon

projektas

Į V Y K I Ų H O R I Z O N T A S

Projekto "Įvykių horizontas" (2020m.) kūriniai atlikti derinant tapybą su šviesos dizaino elementais, LED technologija, eksperimentuojant su neįprastomis mišriomis technikomis.

Šiame projekte autorė derina tapybą su dizaino studijose (apšvietimo specializacijoje) įgytomis žiniomis bei savo hobiu - domėjimusi fizikos mokslais ir technologijomis.

Projekto "Įvykių horizontas" kūriniuose šviesa studijuojama ir atsiskleidžia daugiaprasmiškai: kaip iliuzija, kaip šaltinis, kaip tema. Šiais kūriniais nagrinėjama, kaip skirtingos šviesos išraiškos veikia ir įtakoja viena kitą, kaip mutuoja įvairiomis sąlygomis, derinamos tarpusavyje.

Dėl mišrios kūrinių atlikimo natūros dalis jų balansuoja ant ribos tarp vizualaus meno, bei taikomojo meno arba dizaino. Dalis paveikslų gali atlikti ne tik dekoratyvinę, bet ir šviestuvo funkciją interjere.

Šio projekto kūrinių serija, pagal joje studijuojamos šviesos fenomeno būdą, filosofiškai artėja prie moksle nagrinėjamos idėjos apie šviesos reliatyves savybes. Iš čia kyla ir šio projekto pavadinimas įvykių horizontas, kuris astrofizikos srityje yra terminas, apibūdinantis regioną aplink juodąją bedugnę, iš kurio negali ištrūkti net šviesa. Šio projekto juodosios bedugnės metaforą įkūnija pats meno kūrinys, kuris perkeltine prasme neleidžia iš jo ištrūkti šviesai - šviesa šiuose kūriniuose "įkalinama" visomis įmanomomis prasmėmis: kaip iliuzija, kaip tiesioginis šaltinis, kaip pagrindinė tema, kaip metafora.

Todėl "Įvykių horizonto" kūrinių pavadinimuose slepiasi astronomijoje bei fizikoje žinomi terminai, paralelės, susijusios su šviesos objektais, arba kartais autorei asmeniškos asociacijos su neaprėpiamomis šviesos pasaulio platybėmis.

Projektą finansuoja

Lietuvos kultūros tarybos

E v e n t H o r i z o n N o . 1

Kūrinys atliktas maišant tapybos techniką su šviesos dizaino elementais. Šių Kūrinių serijoje šviesa naudojama ir kaip iliuzija, ir kaip tiesioginis šviesos šaltinis. Šiais kūriniais nagrinėjama, kaip šios dvi šviesos išraiškos veikia ir įtakoja viena kitą.

Dėl tokios mišrios kūrinio atlikimo natūros, jis interjere gali atsiskleisti ir per vizualaus meno prizmę, kaip paveikslas, ir per taikomojo meno - kaip šviestuvas.

E v e n t H o r i z o n N o . 2

Dėl tokios mišrios kūrinio atlikimo natūros, jis interjere gali atsiskleisti ir per vizualaus meno prizmę, kaip paveikslas, ir per taikomojo meno - kaip šviestuvas.

E v e n t H o r i z o n N o . 3

Dėl tokios mišrios kūrinio atlikimo natūros, jis interjere gali atsiskleisti ir per vizualaus meno prizmę, kaip paveikslas, ir per taikomojo meno - kaip šviestuvas.

E v e n t H o r i z o n N o . 4

Dėl tokios mišrios kūrinio atlikimo natūros, jis interjere gali atsiskleisti ir per vizualaus meno prizmę, kaip paveikslas, ir per taikomojo meno - kaip šviestuvas.

H a w k i n g R a d i a t i o n

Kūrinys atliktas naudojant mišrią techniką. Viduje įtaisytas kinetinis mechanizmas, leidžia žiūrovui traukiant virvelę keisti paveikslo išvaizdą. Paslėptas mechanizmas neleidžia žiūrovui sužinoti, kaip vyksta šešėlių judesys ir tai suteikia mistinį efektą.

Kūrinys pavadintas terminu naudojamu fizikoje, kuris apibūdina mechanizmą kaip “išgaruoja” juodosios bedugnės. Moksle šis procesas nėra iki galo žinomas, kaip žiūrovui nėra žinomas ir šio kūrinio veikimas.

T h e H a n d T h a t F e e d s

Kūrinys unikalus tuo, jog yra atliktas derinant tapybos, šviesos dizaino ir skulptūros technikas.

Šis kūrinys metaforiškai nagrinėja šviesos, kaip pagrindinės gyvybės maitintojos temą, bei tai koks dažnai neakivaizdus žmogui yra šis jos vaidmuo.

S i g n o f t h e T i m e s

Pagal reliatyvumo teoriją, šviesai laikas neegzistuoja, kiekviename erdvės taške ji egzistuoja tuo pačiu metu. Tačiau mūsų pasaulėvoka ribojama laiko. Šiame kūrinyje bandoma tai pabrėžti - čia susijungia du laikotarpiai - šiuolaikiškas minimalizmas su senovine simbolika. Tačiau nors ir viena ir kita yra tame pačiame paveiksle - toje pačioje erdvėje, abi šios paveikslo būsenos yra atskirtos mūsų percepcijos, t.y. simbolis pamatomas tik su šviesos pagalba - jį įjungus.

S u p e r n o v a

Kūrinys atliktas derinant LED technologiją su tapyba.

Naujausiomis šviesos technologijomis įkūnijamas vienas seniausių šviesos simbolių - svastikėlė.

Šių “neoninių” paveikslų diptikas (kartu su “Raudonąja milžine”) nagrinėja šviesos reliatyvumo temą - šviesa nepavaldi laikui. Lygiai kaip ir perkeltine prasme, šviesos svarba kintant laikmečiui nemažėja, kinta tik jos naudojimo būdai, pritaikymas, technologija. Čia vėlgi pasitelkiami astronominiai pavadinimai galudžiai susiję su senąja simbolika, bei užsimenantys apie technologijas.

R e d G i a n t

Kūrinys atliktas derinant LED technologiją su tapyba.

Raudonosios milžinės terminas astronomijoje apibūdina žvaigždę esančią vėlyvajame evoliucijos etape, kokio sulauks ir mūsų Saulė.

Senasis baltiškas saulės simbolis, ir raudonai švytinti vėlyviausia šviesos technologija šiame paveiksle metaforiškai apdainuoja mūsų saulės kelionę per laiką.

A r t ( f ) o r S a l e

Kūrinys atliktas maišyta technika. Paveikslas švyti tamsoje.Šiame kūrinyje studijuojama šviesa tapyboje ir šviesos fenomeno panaudojimas dviprasmiškai: ir kaip šviesos tapybinė imitacija, ir iš tiesų švytinčios medžiagos.

Tematiškai kūrinys ironizuoja meno rinkos subtilumus.

N e o n S u n

Paveiksle polemizuojama apie naujų technologijų ir senųjų kultūrų įtaką vienas kitam.

P i n k N e o n

Kūrinys atliktas maišyta technika. Paveikslas švyti tamsoje. Šiame kūrinyje studijuojama šviesa tapyboje ir šviesos fenomeno panaudojimas dviprasmiškai: ir kaip šviesos tapybinė imitacija, ir iš tiesų švytinčios medžiagos.

Šio paveikslo minimalistiškumas padeda atsiskleisti nagrinėjamai šviesos tapyboje temai.

U r a d ō r i

Kūrinys atliktas aliejine technika.

Šiame kūtinyje interpretuojama urbanistinė tema, kur šiuolaikiško miesto afišomis švytinčios gatvės susilieja su senoviniais baltiškais simboliais. Tokiu būdu vėlgi mėginama atkreipti dėmėsį į šviesos fenomeno svarbą, kuri yra nepavaldi laikmečiui.

B l a c k H o l e

Skulptūra iš molio. Skulptūra nudažyta “Black 3.0” dažais, kurie šiuo metu yra juodžiausias pigmentas prieinamas visuomenei.

Ši nedidelio formato skulptūra yra nedidelis autorės eksperimentas panaudojant ypatingus dažus. Tai juodosios bedugnės interpretacija autorės vaizduotėje. “Juodžiausios juodos” panaudojimas aptapyti skulptūrą - ne atsitiktinumas, o paralelė. Iš juodosios bedugnės neištrūksta jokia šviesa, todėl jos neįmanoma pamatyti, o Šie dažai sugeria 99 procentus šviesos, todėl skulptūra atrodo kaip siluetas. O tuščiavidurės skulptūros viduje švyti fosforiniai taškučiai, tarsi įkliuvę šviesos fotonai.

W h i t e H o l e

Šiai identiškos formos skulptūrai nudažyti panaudoti eksperimentiniai "Whit 2.0 Beta" šiuo metu balčiausi išrasti dažai bei tamsoje švytinti pudra.

Baltoji bedugnė yra tik hipotetinis fizikinis objektas, - tai priešingybė juodajai bedugnei. Tai objektas, kuris spinduliuoja šviesą ir ši niekaip negali būti sugerta. Šios dvi skulptūros egzistuoja poroje, kaip dvi nedalomos priešingybės, panašiai kaip matematikoje egzistuoja juodosios ir baltosios bedugnės lygtis.

I n g o s N o i r M r a z a u s k a i t ė s p a r o d a „ Į v y k i ų h o r i z o n t a s “

Naujausias Ingos Noir Mrazauskaitės projektas tikras (dar vienas) kūrybinis proveržis. Jos pomėgis jungti archaiškus, kolektyinės pasąmonėje glūdinčius archetipinius vaizdinius su šiuolaikybe įgauna vis didesnį pagreitį. Iliuzioriškosios tapybos įvaldymą, nenuginčijamą meistrystę ir kruopštumą dar sykį paliudija fosforiniais dažais nutapyti ir tuo pačiu LED lempas imituojantys paveikslai.

Šioje jos serijoje nesutiksime žmonių. Tad žiūrovas pakviečiamas į tiesioginę akistatą su šviesa. Menininkės naujųjų kūrinių priėmimas kupinas nuostabos. Žvelgdami į reljefinį paveikslą jau esame susidomėję, bet staiga uždegta šviesa atskleidžia šešėlių misteriją, o tamsoje „išsilukštena“ dar vienas paveikslų sluoksnis.

Šie I. Noir Mrazauskaitės kūriniai labai neįprasti „įprasto“ (įrėminta drobė) tapybos paveikslo ir performatyvių instaliacijų junginiai. Vieną paveikslą išjudiname timptelėdami už virvelės, kitas, rodos, leidžia mums patirti nežemiškos būtybės prisilietimą. Dar vienas, įjungus šviesą, pradeda šnabždėti baltiškąjį užkalbėjimą.

Dar vienas gurmaniškas derinys – baltiškieji simboliai, pačios autorės sumeistrauti iš LED lempų. Toks folkšokas autorės atliktas su giliu išmanymu ir didele pagarba tiek praeičiai, tiek ir naujausioms technologijoms. Tą ir norėčiau pabrėžti – nors Ingos Noir naujoji serija smarkiai interaktyvi, teikianti pramogą, tačiau kiekvienas efektas išgautas argumentuotai, pagrįstai ir savyje talpina gilų turinį.

Serijoje autorė remiasi astronomijos žiniomis, seka naujausius mokslo atradimus, domisi lietuvių mitologija, šviesos poveikiu žmogui – psichologija, įtraukia nepriklausomybės pradžios auros su visais to laikmečio spalvingais akordais ir iš viso šio savo interesų ir vertybių pasaulio išgauna nedalomą kūrybinį pasaulį.

Autorė pasakoja apie šį projektą kaip tam tikrą nuotykį, avantiūrą, netikėtą posūkį, tačiau ši jos kūrinių linija – dar vienas absoliučiai organiškas kūrybinis etapas. Nuolatos eksperimentuojanti ir niekada savęs kūryboje neišduodanti menininkės prigimtis išlydį žiūrovą, kupiną nekantrumo ir smalsos – į ką išsivystys šie eksperimentai ateityje?

Menotyrininkė Austėja Mikuckytė-Mateikienė